2021 m. spalio 2 d. GEJOKO fondas, talkinant Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrui ir Jolantos draugei dr. Onutei Grigaitei, organizavo Jolantos Kostkevičienės atminimui skirtą renginį jos pamėgtose vietose Dzūkijos nacionaliniame parke. Į renginį susirinko apie 50 dalyvių.

Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis už Jolantą Kabelių bažnyčioje, Marcinkonių seniūnijoje. Jas aukojo Jolantos dvasinis tėvas, Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios rektorius kunigas Stasys Kazėnas. Po Mišių renginio dalyviai apžiūrėjo Kabelių įžymybes ir palei Užkardą patraukė į Musteikos etnografinį kaimą. Čia jų laukė ekskursiją po kaimą: bitininko etnografinės sodybos apžiūrėjimas, apsilankymas kaimo sodyboje, kurią Jolanta jau buvo suderėjusi pirkti, bet to nespėjo padaryti, bei  pasivaikščiojimas palei Musteikėlės vagą.

Jolanta visą savo gyvenimą puoselėjo svajonę įsigyti kaimo sodybą ir čia leisti savo laisvalaikį. Ji norėjo sodybos šalia upelio arba pratako tarp ežerų, nes ežerų pakrantės yra triukšmingos dėl suvažiuojančių poilsiautojų su palapinėmis. Ji sakydavo, kad jai čia būtų ideali vieta, jei tik būtų vandens tvenkinys. Nors tvenkinio Musteikoje nėra, bet yra Musteikėlė.

Musteikėlės upelis Jolantai nebuvo eilinis upelis, kokių ji išbraidė dešimtis, tyrinėdama dumblių populiacijas. Musteikėlės vagą ties Onutės namais Jolanta su kursiokėmis: Onute, Veronika ir Dalyte buvo gerokai pravaliusios dar  2003 metais. Štai ką apie upelio valymą paliudijo Onutė:

„Dar studente būdama,  Jolanta gėrėjosi Musteikos upelio ekosistema, o po studijų Švedijoje ji dar geriau suprato tokių unikalių vietų svarbą ir sielojosi dėl jų praradimo, nes, sumažėjus kaime žmonių ir nustojus šienauti pievas, sustojo ir upelio tekėjimas.

Su Jolanta priešaky – Veronika, Dalytė ir aš  2003 m. spalį sumanėme valyti upelį.  Subridom į buvusioj vagoj žolių sąžalynus, pradėjom juos ravėti ir,  o stebukle, atgimė tėkmė. Kiek buvo idealizmo, kad  murdytumėmės purvyne, ir  kiek džiaugsmo,  pamačius gyvą tekėjimą. Bet išvalėme per dieną gal 20 metrų…

Savo entuziazmu užkrėtėme Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojus, draugus, kaimiečius. Organizavome  talkas. Jolanta parašė projektą ir gavo lėšų  botams, grėbliams, dalgiams ir kitiems įrankiams įsigyti. Upelio valymas (4 km ruože) vyko 3 metus“