Gedimino ir Jolantos Kostkevičių labdaros ir paramos fondas yra ne pelno organizacija, valdanti neliečiamo kapitalo fondą, iš kurio generuojamų pajamų yra finansuojama Fondo veikla.  Tai šeimos įkurtas filantropinis fondas, kurio uždirbamos pajamos išleidžiamos socialiai naudingiems tikslams.

Verslininkas, mokslininkas ir rašytojas. Gimė ir užaugo Kaune, gydytojų šeimoje. Mokėsi Kauno Saulės gimnazijoje, 1974 – 1979 m. studijavo KTU Skaičiavimo technikos fakultete, atkūrus Nepriklausomybę Vilniaus universiteto Teisės fakultete baigė teisės studijas, teisės magistras. 1985 metais Maskvoje apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją. Studijavo verslą ir politinę ekonomiją Vaseda (Tokijas), Bocconi (Milanas), Science-Po (Paryžius) ir Linčiopingo universitetuose.

1989 – 1992 ir 1986 – 1992 metais dėstė informacines technologijas KTU: karjeros pradžioje kaip dėstytojas asistentas, vėliau ėjo docento pareigas. 1991-1997 m. dirbo Kanados tarptautinio vystymo agentūroje. Nuo 1997 m. užsiima verslu. AB „Ortho Baltic“ steigėjas, jos valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius. UAB „Smart Factory“ valdybos pirmininkas.
Aktyviai dalyvavo nacionalinio atgimimo veikloje. 1988 – 1990 metais buvo Sąjūdžio Seimo narys, „Aukuro” klubo pirmininkas, Vytauto Didžiojo paminklo atstatymo Kaune komiteto pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas.

Iš viso yra paskelbęs per 100 mokslinių, teisinių ir publicistinių straipsnių, vienas ar kartu su bendraautoriais išleido 5 knygas. Bibliografija:

• G. Kostkevičius. „Noriu mokytis Amerikoje“, 1991.
• G. Kostkevičius, A. R. Astromskas „Visos bėdos dėl pėdos”, 2010.
• G. Kostkevičius, V. Kušvidas „Pėdos ir batai”, 2010.
• G. Kostkevičius „Ramybė ir harmonija. In memoriam Jolanta, 2022.
• G. Kostkevičius „Ar pameni jaunystės svaigią puotą?“, 2023.

Mokslininkė ir pedagogė, žymi lietuvių algologė. Gimė ir augo Vilniuje. Mokėsi Vilniaus 15-toje vidurinėje mokykloje (dabar – Žvėryno gimnazija). 1985 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą.
Darbinę karjerą pradėjo 1985 m. Melioracijos ir vandens ūkio ministerijoje vyr. hidrobiologe, o nuo 1993 m. dirbo mokslinį – pedagoginį darbą Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedroje (po reorganizacijos – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų institute). 2001 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos upių ir upelių fitoplanktonas“. Biomedicinos mokslų daktarė, docentė.

Mokslinė veikla yra glaudžiai susijusi su Upsalos universitetu Švedijoje, kuriame, pradedant 1991 m., ne kartą stažavosi. Kitos mokslinės stažuotės – 2009 m. Didžiojoje Britanijoje, 2011 m. Italijos Ekosistemų tyrimų institute Florencijoje ir Lenkijos mokslų akademijoje. Stažuotės Lenkijos mokslų akademijoje metu, taip pat dėstė Poznanės universitete.
Vilniaus universitete dėstė algologiją, hidrobotaniką, dumblių ekologiją, dumblių taksonomiją ir ekologiją, kursą „Biologinės įvairovės studijos“, vedė algologijos mokomąsias lauko praktikas. Buvo Lietuvos hidrobiologų draugijos narė, Lietuvos algologų draugijos įkūrėja ir pirmininkė (1998–2021 m.), Tarptautinės limnologų asociacijos narė.
Tyrė planktono ir bentoso dumblių santalkų formavimosi dėsningumus Lietuvos upėse, gėlavandenių raudondumblių ir gleivėčių (Nostoc) biologiją ir ekologiją, dumblių biotechnologinio pritaikymo galimybes. Publikavo apie 30 mokslinių straipsnių. Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Ispanijoje, Švedijoje, Danijoje, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Graikijoje. Bibliografija:

• Algologijos įvadas. – Vilnius, 2007. – 99 p. (elektroninė knyga).
• Algologija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. – 356 p.